- rakinti
- 1 rakìnti (-ýti), -ìna, -ìno tr. 1. R, K atidaryti ar uždaryti užraktu: Rakìnk su raktu duris, kol užrakinsi J. Šią spyną ne bile raktas rakìna Dkš. Sakė dviem raktais rakint ir eit dviejuosna kambariuosna, o trečian tai neit LTR(Dkšt). Kluonas nei rakìntas, nei niek Dglš. Jog ponas neliepęs esti kūno savo nešinėti, nei skrynelėsna rakinti Mž371. ^ Arklius išvogus, veltu žmogus rakin kūtę M. Miškas nerakìntas niekam Dglš. | refl. K. ║ daryti akliną, uždarą: Iš trečios pusės kiemą rakino tvartai J.Balt. Rakýtas kiemas (kaimas) buvo, vienas prie kito Pgg. 2. kalinti, uždaryti: Tėvus šventus, tamsoj rakintus, nuog velnio valdžios ižvedė SGI120. 3. kaustyti (grandinėmis): Lenciūgais rakinti N. | prk.: Svietiškus niekus paminki, kurie nor tave rakinti brš. 4. nerti, kabinti: Man reikėjo visos sienos rakìnt (perstatant namą) Rm. Tas tegu kertes rakina ir tegu uždengia stogą J.Marcin. 5. stingdyti, kaustyti (apie šaltį): O tai rakìna šaltis, kad net šulniai užšalo Vrn. 6. spausti, remti (apie skausmą, ligą ir pan.); daryti sustingusį, nejudrų (ppr. kūno dalį): Dieglys kad ėmė rakint, surakino pusiau, kad anei pajudėt Kp. Iš tiesų tada nejautė to gerumo – nuo ryto ligi vakaro pečius rakino nuovargis rš. Įtarumas rakino Viktorui lūpas rš. \ rakinti; aprakinti; atrakinti; įrakinti; išrakinti; parakinti; parrakinti; prarakinti; prirakinti; surakinti; užrakinti
Dictionary of the Lithuanian Language.